Fęrsluflokkur: Samgöngur

Mį lękna heimsku meš vegaframkvęmdum ?

Ég held ekki.

Žess vegna er alveg įstęšulaust aš tvöfalda Sušur- og Vesturlandsveg.  Fyrir liggur aš įstęša tappamyndunar ķ umferš į žessum svęšum eru hin fjölmörgu hringtorg.  En hringtorg eru ķ ešli sķnu til žess gerš aš draga śr umferšarhraša.

Žaš er lķka vęgast sagt fįrįnleg umręša aš vegakerfiš į įkvešnum svęšum landsins žurfi aš geta annaš tvö til žrefaldri umferš mišaš viš flesta ašra daga įrsins.  Annars stašar į landinu er vegum lokaš į vetrum og fólki žannig beinlķnis meinaš aš komast ferša sinna.

Žessa dagana er mikiš rętt um forgangsröšun og aš skilgreina grunnžjónustu vegna efnahagsašstęšna.  Ég fę ekki séš aš tvöföldun įšur nefndra vega falli undir grunnžjónustu, enda eru samgöngur um žessa vegi meš įgętum, žó svo aš hśn gangi hęgar į örfįum įlagstķmum. 

Aš klįra aš tengja alla žéttbżlisstaši landsins meš nśtķmalegum vegum er grunnžjónusta.


mbl.is Telja tvöföldun Sušurlandsvegar brżnasta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svellkaldur

Fór ķ gęr fram og til baka um Djśpiš.  Ég man reyndar ekki eftir žvķ aš hafa gert žaš įšur, samdęgurs, en žaš er önnur saga.  Leiš mķn lį semsagt į Reykja ķ Hrśtafirši į kjördęmažing Framsóknarmanna. 

Žaš sem ég ętlaši aš nefna hér er fęršin.  Vęgast sagt var Djśpiš hręšilegt, glęrasvell alla leišina og mikiš um svell į Ströndunum en žóminna.  Ķ bakaleišinni var žó bśiš aš skafa svelliš į köflum ķ Djśpinu og var žaš žvķ skįrra.  En kortiš ķ dag finnst mér lżsa gęrdeginum vel:

Fęrš 15 feb

En takiš eftir žvķ aš Vesturleišin, frį Patreksfirši og sušur, er greišfęr aš mestu leiti, nema stöku hįlkublettir.

OG hversvegna skyldi žaš nś vera??   Getur veriš aš Vesturleišin sé betur mokuš en Djśpiš eša sannast žaš žarna aš vešrįttan į Vesturleišinni er bara mun heppilegri en gengur og gerist hér noršur ķ Djśpi


Žaš er rangt aš halda žvķ fram aš göng į milli Skutulsfjašrar og Įlftafjaršar séu forgangsmįl.

Hinsvegar eru śrbętur į žeirri leiš mikilvęgar.  Ekki rugla žvķ saman.

Hvet alla til aš lesa skżrslu Vegageršarinnar frį 2002.  Žar kemur berlega ķ ljós aš margir kostir eru ķ stöšunni.

Einnig er mikilvęgt aš fólk taki afstöšu til žess, hvort aš įsęttanlegt sé aš yfir 100 flug séu aš falla nišur į įri hingaš til Ķsafjaršar.  Er ekki full įstęša til aš krefjast śrbóta į žvķ sviši ?

Hversvegna eru ekki undirskriftasafnanir til aš fį nżjann og fullkominn flugvöll į noršanveršum Vestfjöršum?


Um réttmętar kröfur og óraunhęfar

Į Vestfjöšrum vantar mjög mikiš uppį aš samgöngur séu bošlegar og samkeppnisfęrar viš önnur svęši į landinu.  Žaš į reyndar viš um flest allt sem aš hinu opinbera snżr.  Viš erum óhreinu börnin hennar Evu.  Annars flokks liš.

Žegar rašaš er nišur verkefnum er ešlilegt aš taka fyrst į žeim žįttum sem verstir eru.  Og ef menn skoša vegasamgöngur į Vestfjöršum af fullri sanngirni, žį sjį menn aš samgöngur viš Djśp eru meš žvķ besta sem žessi fjóršungur bżšur upp į.  Į öšrum svęšum eru samgöngur ekkert ķ takt viš tķmann og žaš er kaldhęšnislegt aš vegirnir um Dynjandis og Hrafnseyrarheišar skulu vera ķ žeim flokki aš hafa mynjagildi.

Eitt dęmi um slęmar samgöngur, er įstand flugs til Vestfjarša.  Til Ķsafjaršar falla aš mešaltali 100 flug nišur į įri.  Į žvķ atriši žarf aš taka og žaš hraustlega.  Viš veršum aš fį nżjann flugvöll af fullri stęrš, og ég vil aš Arnarnesiš verši kannaš til hlżtar, vegna žess aš žaš er trślega eini möguleiki okkar Ķsfiršinga til aš hafa flugvöll ķ nįgrenni bęjarins.  Nęstu hugsanlegu kostir eru Dżrafjöršur eša Ögurnes.  Sé flugvöllur į Arnarnesi vęnlegur kostur skal ég gjarnan leggjast į sveifina til aš fį jaršgöng milli fjaršanna og žį śti ķ Arnardal.  Annars er ég einfaldlega į móti žvķ aš vera aš sóa fé ķ óžarfa jaršgöng.  Žaš er mjög aušvelt aš verja veginn um Sśšavķkur og Kirkjubólshlķšar, eins og lesa mį ķ skżrslu Vegageršarinnar frį įrinu 2002.  Žó svo aš segja megi aš tilraunin meš Óshlķš hafi mistekist, žį mį vel sjį žaš aš įstęšan er af mannavöldum og meš skipulögšum įróšri nęst żmislegt ķ gegn.

Eins og žetta įr hefur veriš fyrir verslun į Ķsafirši, ętti hverjum manni aš vera ljós naušsyn žess aš stękka žjónustu og atvinnusvęšiš hér.  Skref ķ žį įtt eru göng milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar.  En viš žurfum annaš skref.  Ég hef įšur birt žęr tillögur aš gera göng undir sjó śr Langanesi yfir į Bķldudal, sjį nįnar hér, hér og hér.

Innri tenging Vestfjarša meš tveimur göngum

Meš žeirri leiš yrši leišin Ķsafjöršur-Patreksfjöršur 110 km ķ staš 172 km eins og ķ dag.  Meš žvķ vęri kominn mun sterkari grunnur fyrir Hįskóla į Vestfjöršum, Menntaskólinn myndi eflast stórlega og nemendur af sušurfjöršunum gętu sótt nįmiš hingaš daglega įn žess aš flytja aš heiman.  Žaš er grunnurinn aš framhaldslķfi žessara staša, aš missa ekki ungafólkiš ķ burtu ķ nįm, žvķ žį kemur žaš aldrei aftur.  Fyrir Ķsafjörš skiptir žaš lķka höfuš mįli aš stękka žjónustusvęšiš og fį hingaš 1400 reglulega višskiptavini.

Ķ kröfum okkar į rķkiš skiptir ekki mestu mįli aš gera sem mestar kröfur.  Žęr verša aš vera raunhęfar og sanngjarnar.  Ekki bara gagnvart rķkinu heldur ekki sķst gagnvart öšrum Vestfiršingum og öšrum Ķslendingum.  Kröfur um jaršgöng milli Skutulsfjaršar og Įlftafjaršar eru ekki raunhęfar, žęr eru ekki sanngjarnar og žęr eru bókstaflega óžarfar.  Hinsvegar er ešlilegt aš gera kröfur į aukiš öryggi į leišinni.  Žaš er bara allt annars ešlis.


Ķsafjöršur, höfušból eša afdalakot ?

Žaš er dįlķtiš sérstakt, aš žaš viršist vera nįnast ómögulegt aš koma af staš vitręnum umręšum um samgöngur į Vestfjöršum.  Ķ žau fįu skipti sem komiš er af staš einhverri umręšu, er žaš įn undantekninga įróšurskennd holskeflu umfjöllun, stżrš af fįum einstaklingum sem hafa yfir aš rįša fjölmišlum eša eru žar inni į gafli.

Gott dęmi um slķka ašferš er umfjöllunin um Óshlķšina.  Af einhverjum įstęšum eru engar fréttir lengur af grjóthruni į Óshlķš.  Er žaš tilviljun, aš eftir aš įkvešiš var aš gera göng ķ staš vegarins um hlķšina, hefur nįnast ekkert fréttst af hruni į hlķšinni.

Annaš višlķka dęmi, er ótrślegur įhugi Vestfirskra fjölmišla į Sśšavķkurhlķš ķ vetur.  Žegar žaš geršist nokkra ķ daga aš vegurinn varš ófęr, var fréttaflutningurinn af žvķ sambęrilegur viš fréttir af heimstyrjöld.  Ég veit aš žaš var ekki tilviljun, žar įtti aš nota Óshlķšartaktķkina aftur.  Ósmekklegast fannst mér žó vinnubrögš BB ķ žvķ mįli eins og reyndar venjan er žegar samgöngumįl eru annars vegar.  Žaš var svosem ekki ķ fyrsta skipti aš sį fjölmišill skellti fram žeirri spurningu hvor göngin ęttu aš koma fyrr, sem tengja noršur og sušursvęši saman eša göng ķ Djśpinu.  Aš egna svęšunum saman meš žeim hętti, getur eingöngu leitt til samstöšuleysis og ķllinda.

Nś er loksins bśiš aš moka Dynjandisheiši og Hrafnseyrarheišar.  Loksins eftir samfellda žrjį mįnuši, gefst ķbśum į sunnanveršum Vestfjöršum kostur į aš skreppa ķ höfušstaš Vestfjarša og heim aftur į einum degi.  Ég veit žaš vel aš fólki hér finst žaš nś ekkert stórmįl aš žaš sé ófęrt til Patreksfjaršar.  En ef žaš er ófęrt til Reykjavķkur eru himin og jörš aš farast. 

Hvaša žżšingu hefur žaš žį ķ hugum manna aš Ķsafjöršur eigi aš vera höfušstašur Vestfjarša ?  Ķ hugum žeirra sem er sama um samgöngur viš Patreksfjörš hefur žaš nįkvęmlega ENGA žżšingu.  Ef viš fįum einhver störf śt į žaš, er žaš gott, en aš öšru leiti viršist žessu fólki vera skķtsama. 

Ég hef undanfariš lagt mig fram viš aš hugsa upp og koma į framfęri  nżjum nįlgunum ķ samgöngumįlum.  Hugmyndir sem byggja į žvķ aš efla Vestfirši  sem eina heild.  Tillögur sem myndu gera vegalengdir innan Vestfjarša sem og frį žeim, aš įšur óžekktum stęršum.  Tillögur sem miša aš žvķ aš gera Vestfirši samkeppnisfęra viš ašra landshluta.  Višbrögšin viš žessum tillögum hafa veriš merkilega lķtil.

Heimóttarskapurinn og afdalahugsunarhįttur viršist oft vera žęgilegri en aš leggja nafn sitt undir ķ umręšum um framfarir og framtķš Vestfjarša.

Mér finnst žvķ vera vel višeigandi aš spyrja aš žvķ grķmulaust, hvort Ķsafjöršur sé höfušból eša afdalakot ?


Innri tenging Vestfjarša

Mér er meinķlla viš aš žurfa aš nota noršur og sušur svęši Vestfjarša.  Ķ mķnum huga eru Vestfiršir eitt svęši en kanski vęri réttast aš kalla žetta noršursamgöngusvęši og sušursamgöngusvęši. 

Svona vil ég tengja svęšin.

Innri tenging Vestfjarša meš tveimur göngum

Ég settist um daginn nišur meš dżpiskort af Arnarfirši og męldi śt hugsanleg jaršgöng undir fjöršinn, śr Langanesi og yfir į Haganes viš Bķldudalsvoginn. 

Jaršgöng undir Arnarfjörš-2

Heildarlengd mišaš viš aš fara 70 m nišur fyrir botn er žį 6792 m.  Hinsvegar er ekki vķst aš žaš žurfi aš fara svo langt nišur, en žaš ręšst af žvķ hvaš mikiš af lausu efni er į botninum eša hvaš er langt nišur ķ klöpp. 

Nįnari śtfęrsla į korti lķtur svona śt.

Jaršgöng undir Arnarfjörš-3

Sem tenging milli svęša samanboriš viš stöšuna sem er ķ dag, eru tölurnar ótrślegar.  Ķ sumarfęrš er leišin Ķsafjöršur-Patreksfjöršur 172km en yrši 110km meš žessari tengingu. Stytting upp į 62km žar af stytting vegna Dżrafjaršarganga 25 km.  En mišaš viš vetrarfęrš 639km er styttingin 529km. 

Ef hugmyndin er aš Ķsafjöršur sé höfušstašur Vestfjarša, verša samgöngur aš vera eins góšar og öruggar og kostur er.  Aš bjóša śt framkvęmdir viš Dżrafjaršar og Langanesgöng ķ einum pakka, er sambęrilegt viš Héšinsfjaršargöng.  Tenging ķ Vatnsfjörš eša įfram sušur er önnur framkvęmd, en žessi tenging myndi styrkja Vestfirši grķšarlega.  Ķmyndiš ykkur bara žaš aš geta bošiš ķbśum į sušursamgöngusvęšinu upp į framhalds og hįskólanįm frį heimilum sķnum, įn žess aš žurfa aš flytja bśferlum. 

Ķmyndiš ykkur svo aš hafa hvorki val į framhaldsskóla, né hįskólanįmi, hér noršurfrį. 


Hefur einhver framtķšarsżn?

Ķ ljósi umręšna undanfariš, er žetta ešlileg spurning.Ég velti žvķ alltént fyrir mér hvernig framtķšarsżn žeir hafa, sem eru gagngert aš berjast gegn tengingu noršur og sušursvęša Vestfjarša.

  1. Hverjir eru vaxtarmöguleikar Ķsafjaršar sem tengipunktur fyrir 5000 manna samfélag.  Endastöš į löngum vegi, fjarri öšrum svęšum.
  2. Getur talist ešlilegt aš gera kröfu į aš hżsa žjónustu fyrir fólk sem hefur enga möguleika į aš njóta hennar?
  3. Er lķklegt aš feršamönnum fjölgi viš frekari vegaframkvęmdi į Djśpvegi?
  4. Er žaš virkilega svo, aš einu vegtengingarnar sem žörf er į hér, eru til aš sękja žjónustu annaš.  Höfum viš ekkert aš bjóša?

 Stašan ķ dag į VestfjöršumÓskastašan į Vestfjöršum

Hvert stefnir?

Meš įframhaldandi einangrunarstefnu, žurfa Vestfiršingar enga óvini.  Žeir eru sjįlfum sér verstir.  Ekki į žaš žó viš um alla en žaš er talsvert af svörtum saušum.  Sumir tala į žį lund aš žaš sé mjög ešlilegt og įsęttanlegt įstand aš Vestfiršir séu tvö algerlega ašskilin svęši 4 til 6 mįnuši śt įri.  Og žess į milli tengd meš SEXTĶU ĮRA gömlum vegum. 

Ég kżs aš sneiša hjį žvķ aš nefna nöfn, en nokkrir eru svo óforskammašir ķ sķnum mįlflutningi aš kalla eftir óskorušum stušningi viš įframhaldandi ašskilnašarstefnu og frekari sóun į almannafé meš jaršgöngum undir Kollafjaršaheiši.  Žessir menn ganga svo langt aš segja žaš aš ķbśar sušursvęšis Vestfjarša hafi ekkert į Ķsafjörš aš gera.  Einn af žeim talar vęntanlega af eigin reynslu, enda fyrrverandi sveitarstjórnarmašur ķ ónafngreindu sveitarfélagi viš Djśp.

Fari menn ekki aš hugsa sinn gang alvarlega mun byggšamynstur Hornstranda stękka umtalsvert į nęstu įrum.   

Hugmyndir meš markmiš

Ég hef žegar kynnt hugmyndir um tengingu Vestfjarša ķ eitt svęši meš jaršgöngum, annarsvegar milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar og hinsvegar meš jaršgöngum undir Sušurfirši, śr Langanesi til Bķldudals.  Samhliša žeim tillögum kynnti ég hugmyndir um yfirbyggšann veg śr Dynjandisvogi og austur ķ Skįlmarfjörš.

Allar spurningar eru ešlilegar žegar svo róttękar tillögur eru uppi į boršinu.  Og mikiš af žessum spurningum hef  ég lķka spurt mig aš.  En til aš skżra ašeins mitt mįl žį kem ég hér meš žau markmiš sem tillögur mķnar styšjast viš.

  1. Stytta sem kostur er vegalengdir milli žéttbżlisstaša į Vestfjöršum.  Ķ mķnum huga er ekki nóg aš gera eingöngu tengingu ķ Vatnsfjörš, žar sem fjarlęgšir milli žéttbżlisstaša veršur žrįtt fyrir žį tengingu talsvert miklar.  Og sé mišaš viš sumarveg um Dynjandisheiši er talsvert lengri til Bķldudals og Tįlknafjaršar um Vatnsfjörš.
  2. Aš hlķfa eins og hęgt er nįttśruperlum og komast hjį fyrirsjįanlegum deilum vegna framkvęmda į eša viš slķka staši.  Žannig tel ég aš göng ķ Geiržjórsfjörš eša ķ Vatnsdal yršu alltaf mjög umdeild.  Svęšin eru frišuš og fullvķst mį telja aš vegagerš į žessum stöšum myndi hafa mikil umhverfisįhrif į stašina.  Einnig tel ég aš frekari žveranir fjarša ķ Breišafirši muni verša umdeildar og žar af leišandi tķmafrekar.
  3. Stytting į leišinni sušur.  Meš lagningu vegar śr Dynjandisvogi nišur į nesiš milli Skįlmarfjaršar og Kerlingarfjaršar og göngum undir Klettshįls mį stytta leišina sušur um rśma 50 km.  Göng žar tel ég hvort eš er vera framtķšarlausn.  Vęri žessi vegur yfirbyggšur strax į hönnunarstigi, mį einfalda mjög lagningu hans og heildarkostnašur viš slķkann veg yrši vęntanlega įlķka og jaršgöng undir Dynjandisheiši eša Kollafjaršaheiši.  Žessi vegur sušur yrši hinsvegar ca. 32 km styttri en leišin um göngin ķ Vatnsfjörš og hįtt ķ 100 km styttri en leišin undir Kollafjaršaheiši yrši.  Og aš auki getur yfirbyggšur vegur veriš hęttuminni en jaršgöng, aš žvķ leiti aš fyrirkomulag flóttaleiša eru mun aušveldari ķ framkvęmd og geta žvķ veriš į fleiri stöšum.  Žį mį einnig geta žess aš yfirbyggšur vegur hefur ekki neina "virka hęš" frekar en jaršgöng, žar sem žessi gerš vega er óhįš umhverfi sķnu og vešrįttu.
  4. Ķ sķšasta lagi er žaš framlag Vestfiršinga til "Samgöngusafns Ķslands".  Mķn skošun er sś, aš Dynjandisheiši og Hrafnseyrarheiši eigi aš fį aš halds sér aš öllu leiti og jafnvel vera frekar fęršar til fyrra horfs, ef kostur er.  Žessar tvęr heišar njóta žess vafasama heišurs aš vera nįnast orginal 1950 įrgerš.  Žaš er einsdęmi į Ķslandi og žótt vķšar vęri leitaš.  Žessum vegum ętti aš halda viš og gera aš feršamannaslóš.  Ég er nokkuš viss um aš hęgt sé aš markašssetja žaš ekki sķšur en ašrar mynjar.

Atvinnumöguleikar

Meš fullkominni lįglendistengingu Vestfjarša ķ eitt žjónustusvęši og stękkušu atvinnusvęši, gerbreytast allir möguleikar Vestfiršinga.  Möguleikar ķbśa ķ Baršastrandasżslu til aš sękja nįm į framhalds- og hįskólastigi į Ķsafirši verša raunhęfir, og žaš er grķšarlegur įvinningur fyrir alla ķbśa Vestfjarša.  Og til gamans setti ég į annaš kortiš sem fylgja greininni, leiš A, yfir Žorskafjörš, žvķ ķbśar Reykhóla eru jś lķka Vestfiršingar, en žaš breytir samt ekki vegalengdinni įfram sušur.

Samstarf fyrirtękja į svęšinu breytast grķšarlega žegar vegalengdir minnka og verulegir möguleikar į mišlun hrįefnis, tękja og vinnuafls veršur framkvęmanlegt og stöšugt įstand.Feršažjónusta tekur kipp meš grķšarlegri styttingu vegalengda bęši til annara landshluta sem og innan Vestfjarša.  Feršafólk getur aušveldlega  tekiš hring um Vestfirši įn žess aš valda tjóni į bķlnum sķnum og bķlaleigur geta meš góšri samvisku leigt bķla til feršalaga hingaš.  Vegur į hįlendi Vestfjarša opnar nżja vķdd fyrir feršamenn, og hugsanlega mį gera hįlendiš vel ašgengilegt meš opnanlegum śtskotum yfir sumartķmann. 

Möguleikar į stórišnaši aukast meš öruggum og stuttum vegalengdum milli žéttbżlisstaša og viš ašra landshluta, jafnframt opnar žessi tengileiš milli noršur og sušursvęšanna į eitt stęšsta hugsanlega stórišnašarsvęši į Vestfjöršum, Mosdal ķ Arnarfirši.  Mķn skošun er sś aš Mosdalur sé lang heppilegasti stašurinn fyrir td. umskipunarhöfn.  Žaš er svo aftur annaš mįl hvort aš Vestfiršingar vilji stórišnaš eša ekki.

Ég vil skora į žį sem hafa hugmyndir meš markmiš aš višra sķn sjónarmiš, žvķ hugmyndir og įkvašranataka įn samhengis og markmiša er eins og ķlla spilandi fótboltališ.


Stęrra samhengi, stęrra tękifęri

Žaš sem af er įri hafa vešurguširnir veriš aš sżna mįtt sinn um allt land.  Fólk hefur vķša veriš aš lenda ķ vandręšum og į stöku staš ķ talsveršri hęttu.  Vegir vķša um land hafa veriš lokašar ķ fyrsta skipti ķ mörg įr og ašstęšur sértaklega sunnanlands hafa ekki veriš verri aš vetri til mjög lengi.  Žetta tękifęri gripu sveitarstjórnarmenn viš Djśp og samžykktu įlyktanir sem mį skilja į žį leiš aš göng milli Skutulsfjaršar og Įlftafjaršar vęru brżnasta samgönguframkvęmd Vestfiršinga.  Ķ žvķ ljósi er bżsna athyglisvert aš rifja upp eftirfarandi, sem sveitarstjórnarmennirnir telja minni žörf į aš nefna:
  • Umrędda daga var leišin milli Ķsafjaršar og Žingeyrar einnig lokuš.
  • Samkvęmt skżrslu Vegageršarinnar var aš mešaltali ófęrt milli Ķsafjaršar og Sśšavķkur 1 dag į įri 1994-1998, en į sama tķmabili var ófęrt milli noršur og sušursvęšis Vestfjarša 121 dag į įri.
  • Ķsafjaršarflugvöllur er talinn einn erfišasti flugvöllur landsins og žangaš falla aš mešaltali nišur um 100 flug į įri.

Žį er rétt aš halda žvķ til haga, aš žeir einstaklingar sem lenntu lķklega ķ hvaš mestri hęttu umrędda daga eru starfsmenn Orkubśs Vestfjarša ķ Mjólkįrvirkjun.  Tilhugsun um fótgangandi slasaša menn fjarri byggš ķ brjįlušu vešri og mannlausa virkjun į sama tķma er óhugnaleg.  Ég satt aš segja hef tališ aš hlutverk sveitastjórnamanna vęri annaš og merkilegra en aš taka žįtt ķ og kynda undir mśgsefjun. 

Hvenęr er bylting bylting?

Samgöngurįšherra fór mikinn ķ grein į netinu į dögunum.  Mįtti helst į oršum hans skylja aš öll vetrareinangrun į Vestfjöršum heyrši sögunni til meš Bolungarvķkurgöngum, eins og žau eiga vķst aš heita.  Ekki ętla ég aš deila um žaš aš ķ umferšaöryggislegu tilliti eru göngin mjög mikilvęg fyrir Bolvķkinga, en žį held ég lķka aš žaš sé upp tališ.  Oršiš eins bylting er gjarnan notaš į; gagnger breyting į félagslegum, efnahagslegum og menningarlegum žįttum.  Žetta eru allt žęttir sem ekki veršur breiting į.  Atvinnusvęšiš, menningarsvęšiš og  žjónustusvęšiš veršur įfram jafn stórt og vegalengdir breytast sama og ekkert.  Fyrir ašra Vestfiršinga en Bolvķkinga skipta žessi göng nęsta litlu.Hinsvegar er rétt aš minna samgöngurįšherra į žaš loforš sem gefiš var žegar įkvešiš var aš veita fé til gangnageršar til Bolungarvķkur, sś įkvöršun įtti ekki aš hafa nein įhrif į framkvęmdir viš Dżrafjaršargöng.  Annaš hefur nś rękilega komiš į daginn. 

Raunveruleg bylting

Meš tengingu noršur og sušursvęšis Vestfjarša meš žeim tvennum göngum sem ég nefndi ķ grein minni į dögunum, vęri um alvöru byltingu aš ręša ķ samgöngumįlum.  Atvinnusvęši, menningarsvęši og  žjónustusvęši stękka grķšarlega og vegalengdir milli žéttbżlisstaša verša lįmarkašar og žar aš auki um lįglendisleiš.  Vaxtarmöguleikar feršažjónustu verša mun betri og žaš opnast tękifęri til aš kanna möguleika į aš koma flugmįlum ķ fjóršunginum ķ nśtķmalegt horf meš alvöru flugvelli sem gęti žjónaš öllum Vestfjöršum jafnt ķ innanlandsflugi sem ķ millilandaflugi.Jafnframt gęfi tenging žessa leišina möguleika į aš skilgreina til framtķšar hugsanleg svęši fyrir stórišju eša ašra mannfreka starfsemi.  Möguleiki į skżrri stefnumörkun sem réšust af hagsmunum allra ķbśa Vestfjarša. 

Vegalengdir frį Ķsafirši

 Dżrafjaršar- Langanesgöng forsenda Hįskóla į Vestfjöršum?

Mašur spyr sig.  Žessu slę ég reyndar fram til aš sżna fram į žaš, hvaš umręšan ķ sambandi viš Olķuhreinsistöš hefur oft veriš langt frį višfangsefninu.  Žvķ žaš hefur oftari mįtt skilja žaš į fréttaflutningi og umręšunni, aš komi ekki til žess aš olķuhreinsistöš rķsi į Vestfjöršum sé engin žörf į tengingu noršur og sušursvęša Vestfjarša.  Fįtt er fjęr sannleikanum.  Žess vegna er allt eins hęgt aš fullyrša žaš aš rśmlega 5000 ķbśar geti ekki stašiš undir alvöru hįskóla og stękkun žjónustusvęšis sé žvķ lykilatriši fyrir framtķš hįskólasamfélags į Vestfjöršum.

 Tenging svęšanna

Sem slķk er sjįlf tengingin milli žéttbżlsistaša noršur og sušursvęšis Vestfjarša mjög svipuš framkvęmd og Héšinsfjaršargöng.  Göngin milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar verša 5,1 km og göng śr Hokinsdal į Langanesi yfir į Haganes viš Bķldudalsvog yršu réttir 6 km.  Žessu til višbótar koma nįlęgt 29 km af vegum.  Frį gangnamunna į Raušstöšum innst ķ Arnarfirši, śt Langanes og aš gangnamunna ķ Hokinasdal yršu ca 23 km og ķ Dżrafirši frį gangnamunna śt aš Dżrafjaršarbrś eru rétt um 6 km.  Frétt af framkvęmdinni į vef Vegageršarinnar gęti žvķ veriš svohljóšandi:·        Upphęš verksamnings er um 6,0 milljaršar króna en heildarkostnašur verksins er įętlašur rśmir 7,3 milljaršar.·        Framkvęmdin er lišur ķ aš bęta samgöngur, auka umferšaröryggi og tengja Vesturbyggš og Tįlknafjörš viš Ķsafjaršarsvęšiš og styrkja žannig byggš į svęšinu.·        Framkvęmdin mun stytta leišina milli Patreksfjaršar og Ķsafjaršar śr 172 km ķ um 110 km mišaš viš leiš um Hrafnseyrar- og Dynjandisheiši og śr 627 km ķ 110 km mišaš viš leiš um Laxdalsheiši.

Innri tenging Vestfjarša meš tveimur göngum

Tenging sušur

Eins og ég bennti į ķ sķšustu grein, žį vęri hęgt aš nį fram yfir 50 km styttingu į leišinni Dynjandi-Kollafjöršur, meš žvķ aš gera yfirbyggšann 40 km langan veg uppi į hįlendinu.  Annar möguleiki sem gęfi svipaša styttingu er sį aš leggja žennan veg śr Dynjandisvogi og nišur į eyšiš sem er į milli Skįlmarfjaršar og Kerlingarfjaršar, į svipušum slóšum og leišin um Žingmannaheišina kemur nišur, 28 km langur spotti, og gera jafnframt göng undir Klettshįls.  Fyrir ķbśa į sušursvęšinu myndi žessi framkvęmd nżtast betur įn žess aš žaš hefši nein neikvęš įhrif į ķbśa noršursvęšisins.  Žar aš auki vęri kostnašur viš hvora leiš mjög svipašur.Séu žeir žrķr kostir bornir saman, aš gera veg yfir Dynjandisheiši, göng undir Dynjandisheiši og žessi hugmynd yfirbyggš Dynjandis-Žingmannaheiši fįum viš bżsna sérstaka nišurstöšu.  Nżr vegur yfir Dynjandisheiši yrši aš lķkindum įlķka langur og Dynjandis-Žingmannaheiši, en sķšarnefndi kosturinn styttir leišina sušur um ca 45km.  Jaršgöng undir Dynjandisheiši yršu vęntanlega įlķka dżr og yfirbyggši vegurinn en jaršgangnaleišin sušur yrši ca 30 km lengri.

   

Dynjandis-Žingmannaheiši og göng undir Klettshįls

Strķš eša frišur

Ķ umręšum um vegaframkvęmdir er aušvelt aš villast į leišinni aš sameiginlegum įvinningi, sé žaš markmišiš.  Žannig virkar td. umręša um göng undir Kollafjaršarheiši sem blaut tuska ķ andlit allra ķbśa vesturssvęšisins og vel flestra ķbśa noršursvęšisins.  Aš tala um aš sś leiš sé tenging milli svęša er bara śtśrsnśningur, žvķ aš lenging į sumarleiš um 84% er ekki til umręšu.  Žvķ mį jafna viš aš vetrarleišin milli Ķsafjaršar og Reykjavķkur vęri um 800km.  Žess vegna er žaš alveg kristaltęrt aš tenging svęšanna veršur ašeins įsęttanleg sé farin eins stutt og örugg leiš og hugsast getur.  Žess vegna veršur aldrei hjį žvķ komist aš gera göng milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar, hvaša leiš svo sem menn vilja svo fara.  Göng undir Kollafjaršarheiši verša aldrei styttri en 9 km og verša žvķ svipaš dżr og göng undir Dynjandisheiš eša žį yfirbyggšur vegur um Dynjandis-Žingmannaheiši.  Hinsvegar veršur leišin Ķsafjöršur-Reykjavķk 12 km lengri um Kollafjaršargöng heldur en um Arnkötludal, mišaš viš veginn eins og hann er ķ dag og 66 til 96 km lengri en Vesturleiš getur oršiš.Sé horft til žess aš hlķfa eftir fremsta megni ósnortinni nįttśru Vestfjarša, er leišin sem ég bendi į jafnframt mun betri en margar ašrar sem til greina kunna aš koma.  Gangnamunni ķ Vatnsdal meš óhjįkvęmilegri vegagerš, mun verša haršlega mótmęlt, samanber deiluna um Teigskóg.  Vegagerš ķ Geiržjórsfirši mun vęntanlega fį sömu vištökur og frekari žveranir fjarša ķ Breišafirši verša įbyggilega ekki vinsęlar (lög nr. 54/1995, um vernd Breišafjaršar).  Veršur žvķ ekki betur séš, en aš žęr framkvęmdir sem hér er męlt meš, séu ekki einungis žęr skynsömustu til aš stytta vegalengdir, heldur einnig žęr sem skila mestu mišaš viš framkvęmdakostnaš og aš auki ķ mestri sįtt viš nįttśru.  Ég skora į menn aš reyna aš finna betri kost. 


Samgöngur ķ samhengi

Fyrir réttu įri sķšan varpaši ég fram žeirri spurningu; hvers virši 1300 manns vęru, sem višbót viš mannlķf į noršanveršum Vestfjöršum.  Skemmst er frį žvķ aš segja aš enginn hefur lagt ķ aš reyna aš svara žvķ meš beinum hętti.  Žaš sem hefur kannski komist nęst žvķ aš svara žeirri spurningu, eru atriši sem umręšan um mögulega olķuhreinsunarstöš hefur dregiš fram.  Og žó svo aš žaš sé frekar óheppilegt aš öll umręša um atvinnumįl į Vestfjöršum snśist um mögulega olķuhreinsunarstöš, žį hefur umręšan beint kastljósinu į nokkur atriši sem vert er aš staldra viš, svosem nśverandi stöšu atvinnu- og samgöngumįla. 

Įstandsskošun atvinnulķfins

Žegar gluggaš er ķ skżrslu Vestfjaršarnefndarinnar, kemur berlega ķ ljós aš žróununin hefur veriš sś undanfarin įr, aš störfum hefur fękkaš ķ öllum geirum į Vestfjöršum nema ķ mennta og rannsóknargeiranum.  Ķ feršažjónustugeiranum varš į įrunum sem skżrslan tekur į (1999-2005), fękkun starfa um11%.  Žaš gerist į sama tķma og aš fjöldi erlendra feršamanna į Ķslandi fer stigvaxandi.  Ķ sjįvarśtvegs- og matvęlageiranum varš į sömu įrum fękkun starfa um 22%.Ef menn reyna svo aš meta įstęšur žessarar žróunar, er svariš augljóst ķ feršažjónustunni; afleitar samgöngur.  Og ķ sjįvarśtveginum mį benda į žrjįr ólķkar įstęšur; tęknižróun, flutningskostnaš og daušakoss kvótakerfisins, sem er svo aftur efni ķ margar greinar. 

Įstandsskošun samgangna

Žaš mį kanski segja; įstand tenginga Vestfjarša, til aš taka alla žętti inn ķ mįliš.   Segja mį aš skipta megi tengingunni ķ fimm meginn žętti.  Tenging raforkukerfisins, tenging hįhrašanets, tenging ķ lofti, tenging į sjó og tenging um vegi.  Skemmst er frį žvķ aš segja aš ekkert af žessum žįttum geta talist vera višunandi, į nśtķma męlikvarša og samanboriš viš ašra landshluta, įrum og įratugum į eftir.
  • Tķšni orkuleysis į Vestfjöršum er langt yfir landsmešaltali og er algengasta skżringin į žvķ aš Vesturlķna slęr śt.  Žaš aš ekki skuli vera geršar neinar įętlanir um ašra tengingu eša žį aš virkja meira į Vestfjöršum, er įvķsun į įframhaldandi įstand.  Žaš aš orkukerfiš hér skuli vera meš minnsta öryggiš į landinu hrekur fyrirtęki frį žvķ aš setja hér upp starfstöšvar.
  • Žaš aš einungis sé einn ljósleišari frį Vestfjöršum og žaš aš tengiöryggi hans sé ekki fullnęjandi, bętir heldur ekki śr skįk.  Aš varatengingar séu meš gamaldags örbylgjusambandi setur Vestfirši alveg śt ķ horn m.a. ķ umręšunni um netžjónabś.
  • Įstand flugmįla ķ fjóršunginum er heldur ekki beisiš.  Į Vestfjöršum er ekki löglegur millilandaflugvöllur.  Žaš aš flug skuli falla hér jafn oft nišur og raun ber vitni, er aš skaša feršažjónustuna gķfurlega.  Žaš aš flug til Vestfjarša skuli ekki vera mögulegt nema ķ björtu, er grķšarlega hamlandi.  Og žaš aš flugvellir į Vestfjöršum séu ekki geršir fyrir stęrri vélar en Fokker, er bókstaflega lamandi fyrir frekari framžróun og sveigjanleika.
  • Staša sjóflutninga er tvķžętt.  Ašstęšur į Vestfjöršum eru all góšar til aš taka į móti skipaumferš og flutningum žį leišina.  Hinsvegar er ekkert skipafélag sem vill sinna žvķ hlutverki, og žaš veršur hreinlega aš teljast stórundarlegt aš stjórnvöld skuli į sķnum tķma ekkert hafa ašhafst til aš halds strandsiglingum gangandi, sérstaklega ķ ljósi žess aš vegirnir okkar eru nś ekki beint geršir fyrir žį miklu žungaumferš sem viš tók af strandsiglingunum.
  • Samgöngur į landi į Vestfjöršum eru ķ einu orši; śreltar.  Į köflum mį žó finna įgęta vegi, svo sem į milli žéttbżlisstaša į noršanverum fjöršunum og svo aftur į sunnanveršum fjöršunum.  Tenging milli svęšanna hefur frekar hrakaš sķšustu fjörutķu įrin eša svo.  Tenging sušursvęšisins viš landiš į langt ķ land, en žaš hyllir undir žaš tenging noršursvęšisins viš landiš verši į bundnu slitlagi........er örugglega įriš 2008.....?
 

Umręšan undanfariš

Nś hefur žaš veriš višurkennt į landsvķsu undanfarin 30 įr, aš eitt af stęstu hagsmunamįlum vestfiršinga ķ byggšarmįlum, er tenging noršur og sušursvęšanna.  Og mį segja aš žaš sé einsdęmi ķ Ķslandssögunni aš žessi tenging sé bśin aš vera forgangsmįl allan žann tķma, en į sama tķma hefur nįkvęmlega ekkert gerst.Undanfariš, ķ sambandi viš umręšuna um olķuhreinsunarstöš , hefur žó vaknaš meiri įhugi hjį mönnum aš ręša žaš hvernig žeirri tengingu er best hįttaš.  Menn hafa bent į nokkrar leišir, en mér finns samt aš umręšan sé komin į villigötur žegar hugsanleg stórišja į aš fara aš stżra žvķ hvaša tengimöguleikar eru bestir.  Ég hefši frekar tališ aš žaš ętti aš vera į hinn veginn, aš stašsetning hugsanlegrar stórišju fęri eftir žvķ hvaša leiš er best og hagkvęmast aš leggja veginn.  Žess vegna, finnst mér hugmyndir eins og aš gera göng śr Kirkjubólsdal ķ Dżrafirši og yfir į Bķldudal, vera komnar śt śr korti og žar aš auki ekki ķ neinu samręmi viš neitt annaš.  Žaš getur aldrei talist ęskilegt aš hnżta jafn stórtękar vegaframkvęmdir viš eitt hugsanlegt stórišjuverkefni? 

Samhengi

Til aš fį sem mest śt śr žeim framkvęmdum sem naušsynlegar eru, žarf aš huga vel aš samhenginu.  Stytting leiša og feršaöryggi eru grunnžęttir.Bent hefur veriš į aš til aš tengja noršur og sušursvęšin saman žarf tvenn jaršgöng, nema žį annašhvort aš gera fyrrnefnd göng beint į milli Bķldudals og Žingeyrar eša aš leggja veg yfir Dynjandisheiši.  Einnig hefur m.a. undirritašur bent į aš mesta stytting į vegtengingu viš landiš, fyrir noršursvęšiš, sé um svokallaša hįlendisleiš.Sé žessum tveimur hugmyndum blandaš mįtulega saman sést aš meš fyrirhugušum göngum milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar, vegi śt Langanes og göngum žašan til Bķldudals annarsvegar og hinsvegar yfirbyggšum hįlendisvegi austur į Klettshįls mį nį fram grķšarlegum styttingum į bįšum leišum.  

  • Žingeyri-Bķldudalur er ķ dag (715 km į vetrum) 96 km en yrši 55km
  • Ķsafjöršur-Patreksfjöršur er ķ dag (627 km į vetrum) 172 km en yrši 110 km
  • Žingeyri-Reykjavķk er ķ dag (575 km į vetrum) 407 km en yrši 352 km    
  • Ķsafjöršur-Reykjavķk veršur um Arnkötludal 455 km en yrši 373 km
  • Bķldudalur-Reykjavķk er ķ dag 384 km en yrši 348 km.

 Vegalengdir frį Ķsafirši

Gera veršur rįš fyrir aš žegar žveranir fjarša ķ Reykhólahreppi komast til framkvęmda, veršur žį styttingin sušur žį leišina 25 km ķ višbót eša eins og myndin sżnir.  

Meira sķšar.


Undur Vestfjarša

Žessi grein er ekki nżskrifuš, en viršist enn vera ķ fullu gildi 

Žaš er į engann hallaš, aš segja žaš aš Vestfiršir séu alger undraheimur.  Nįttśra svęšisins ein og sér nęjir til aš fylla upp ķ žį tślkun.  Saga svęšisins er einnig einstök aš mörgu leiti, og mannlķfiš er žaš einnig.  En žaš sem gerir Vestfirši žó hvaš sérstęšasta į ķslenskann męlikvarša ķ dag, eru samgöngurnar.  Ķ heildina mį alveg segja aš žęr hafa batnaš į sķšustu įrum, en ķ samanburši viš hvaš samgöngur į öšrum svęšum landsins hafa batnaš mikiš meira, mį einnig fullyrša aš samgöngur į Vestfjöršum fari versnandi.  Öfgafyllsta dęmiš um stašnašar samgöngur į Vestfjöršum er tenging noršur- og sušursvęšanna.  Žaš mį segja aš žaš sé hluti af Samgöngumynjasafni Ķslands.  Į leišinni śr Dżrafirši ķ Vatnsfjörš, er fariš um tvęr heišar, Hrafnseyrarheiši og Dynjandisheiši, og einnig ekiš inn Arnarfjöršinn aš noršanveršu.  Segja mį aš sķšustu śrbętur į žessari leiš hafi veriš įriš 1959.  Žaš er įriš sem leišin opnast.  Sķšan žį hefur lķtiš annaš veriš gert, en aš į stöku staš veriš mokuš vatnsrįs fyrir ofann veginn og svo hefur vegurinn veriš lķtillega heflaš öšru hvoru.  Žaš žarf varla aš taka žaš fram aš umrędd leiš er malarvegur af gamla skólanum.  Nišurgrafinn aš verulegu leiti og sumstašar lagšur meš handverkfęrum, į tķmum sķšari heimstyrjaldarinnar.  En žaš er ekki nóg aš vegurinn er ķllur yfirferšar (fyrir óvana a.m.k.) aš sumarlagi, žvķ  aš žaš batnar hreint ekki yfir veturinn.  Samkvęmt skżrslu Vegageršarinnar frį įrinu 2000, er Hrafnseyrarheišin aš mešaltali ófęr vegna snjóa 120 daga į įri.  Žaš eru ca. 4 mįnušir į einu įri.  Einn žrišji śr įri.  Hvaša tenging er žį frį Ķsafirši til Patreksfjaršar yfir vetrartķmann?  Ég segi hiklaust aš žaš sé ekki nein vegtenging į žeim tķma, en hinsvegar er hęgt aš fara inn Djśp, sušur Strandir, yfir Laxįrdalsheiši, vestur dali og Reykhólahrepp, śt Baršaströnd og žį ertu kominn į Patreksfjörš.  Eftir 639 km.  Ef fariš er um Hrafnseyrar- og Dynjandisheišar er leišin 173 km.  Žetta er žvķ lenging um 466 km.

  En žetta eru bara tölur, sem fólk į ekkert gott meš aš įtta sig į.  Žess vegna er gott aš setja žęr ķ samhengi viš einhvaš sem fólk žekkir.  Tökum dęmi meš sambęrilega lengingu į žekktri leiš.  Leišin Selfoss-Reykjavķk um Hellisheiši er 57 km.  Ofangreind lenging samsvarar žvķ aš fólk žurfi aš keyra frį Selfossi noršur Kjalveg, um Blönduós, Holtavöršuheiši, Borgarnes, undir Hvalfjörš og gegnum ĶslandMosfellsbę, samtals 509 km.  Og ķ žrjį mįnuši į įri.

  Ég geri mér vel grein fyrir žvķ aš forsenda fyrir žróun samfélagsins og eflingu byggša um allt land, eru umbętur ķ samgöngumįlum.  Og ég veit vel aš vķša er žörf į miklum śrbótum į žvķ sviši.  En žaš er sérkennilegt aš sjį fram į aš umrędd leiš, meš sķnum 50 įra gamla vegarslóša skuli enn og aftur vera settur aftast ķ röšina, og horfa upp į žaš aš gerš verši fleiri jaršgöng (vęntanlega fjögur) sem leysa eiga af hólmi vegi sem komnir eru meš malbik, įšur en byrjaš veršur aš laga žennan veg.  Og žaš er ekki sķšur sérkennilegt aš sjį hvernig vegakerfi höfušborgarinnar er aš springa af bķlum sem ašeins er ökumašurinn ķ.  Slķkt kallar aušvitaš į stokka, slaufur, mislęg gatnamót og hvaš žetta nś allt heitir.  Hluta af samgönguvandręšum landsmanna mį laga meš bęttum almenningssamgöngum, en žaš į ekki viš um allann vandann.  Og žaš į ekki viš um tengingu noršur- og sušursvęša Vestfjarša.  Hafi žjóšin og rįšamenn įhuga į aš halda byggš į Vestfjöršum, žarf aš gera stórįtak ķ samgöngumįlum į svęšinu, ef įhuginn er ekki til stašar, eiga menn aš segja žaš.  Nśverandi įstand kallar ašeins į flótta.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband